2016 m. spalio 23 d., sekmadienis

Autumn Cosiness

Argi ruduo ne puikus metų laikas? Pabūti su savimi, paskaityti gerą knygą, išsirinkti naują paltą, o po to išgerti kavos ir suvalgyti sviestinį kruasaną su šokoladu ir migdolais. Visi šie dalykai tarytum nedera jokiam kitam sezonui, o tai ir yra ta mažytė rudens paslaptis. Charakteris.

Be viso to imi pastebėti, kaip greičiau temsta ir šąla. Kaip rytais kūnu perbėgantys šiurpuliukai darosi vis dažnesni ir kaip vis sunkiau "atsiplėšti" nuo šiltų baltų patalų... Tačiau vis labiau įsismarkaujantis šaltis taip pat didina išgeriamų kavos ir arbatos puodelių skaičių, išbandytų naujų kepinių receptų kiekį, apsikabinimų dažnumą ir šypseną veide, belaukiant to pirmojo kąsnio ką tik iškepto sviestinio obuolių pyrago. Su kontrastingai šaltu grietininių ledų rutuliuku ir pirmuoju kavos su pienu gurkšniu.


Sugrįžti namo ir užkaisti kavinuką, šokinėti per balas ir juoktis, kurti planus ir mintyse įsivaizduoti, kaip juos įgyvendini, prisiminti keliones ir peržiūrinėti nuotraukas, įsijungti seną gerą filmą ir išsikepti cinamoninių bandelių, išsitraukti kalėdinę girliandą ir vakarais mėgautis jos šviesa, nusipirkti moliūgą ir išsivirti sriubos, klausytis lietaus ir žiūrėti į mėnulį.. ryte.

Visi šie dalykai, vadinami rudens jaukumu, yra tokie paprasti, tačiau tokie magiški. Lyg ant stalo garuojantis karštas trupininis obuolių pyragas, savo nuostabiu paprastumu pralenkiantis bene prašmatniausius patiserijos skanumynus. Ir kaip gi nenorėti to rudens apkabinti?...


Follow my blog on: instagram and facebook.